SHĖNDETI

Nė kėtė faqe mund tė gjeni:

1- TERAPIJA ME VITAMIN C-e. Dr. Frederick Klenner -Shiqo mė posht------

2- DIABETESIN  NUK  E  SHERON  MJEKSIJA  EDHEPSE  SHEROHET  SHUMĖ LEHTĖ, MJEKĖSIJA NUKĖ E SHERON KĖTĖ SĖMUNDJE, SEPSE  SHERIMI   I  DIABETESIT  KUSHTON  SHUMĖ  LIR!

3- UJI I OZONIZUAR-Me anė tė ozonatorit apo gjeneratorit mund tė prodhoni uij tė pastėr me oson-oksigjen Uji i ozonizuar i sheron 90% tė sėmundjeve nė organizėm, pastron helmet prej organizmit dhe e rivitalizon trupin fizik, etj...

4-JONIZATORI DETOX- Ky aparat e pastron organizmin prej shumė helmeve, largon peshen e tepėrt trupore, e shton imunitetin, streset dhe depresionet e larta i pastron, diabetesin, e normalizon tensionin e gjakut, reumatizmin, artritisin, etj.

5. Pastrim i Melqisė dhe Strajcės sė Vnerit  - Recept natyror pėr largimin e gurve prej Melqisė dhe strajcės sė vnerit.

6-- TMERRET E VAKSINIMIT !-Shkatrrimi i njerzimit me anė tė Vaksinave.

7-- E VĖRTETA PĖR VAKSINAT - Gjenocid njerzor me anė tė Vaksinave.

8- Minerali shtesė qudijbėrės MMS1 dhe MMS2-shi -Sherimi i sėmundjeve mė tė randa me anė tė MMS1 dhe MMS2-shit.

9. A MĖSHIFET ILAQI KUNDRA KANCERIT? -FARMAKOMAFIJA NDALON ILAQET NATYRORE

 

 

Minerali shtesė qudijbėrės 

 

               TERAPIJA ME VITAMIN C-e

                  Dr. Frederick  Klenner

 

 

 

 

 

                  

Nėse njė prej kėtyre komponenteve mungon,

nuk ka me u formuar procesi vital biologjik i quajtur Vitamin C-e

 

 

Me Natrium Ascorbat mund tė sherohen kėto sėmundje:

-Sėmundja e kancerit-nė fushen e traktit digestiv,

prej gojės deri te zorra e trash dhe

kancerin e lėkurės

-Sėmundjen e zemrės

-Skorbatin Kronik

-Kolesterolin nė gjak

-Mvarshmėrin ma tė lartė prej drogės - nga tė gjitha pijet dehėse.

-Arterosklerozen

-Zgjarimin e venėve

-Hipertensionin-tensionin e lartė tė gjaklut

-lshimin e zemrės

- Arterije tė kalcificiruara (apo arterje tė forta)

-Sulmi nė zemėr

- Defekt i lindur i zemrės

dhe zemra e damtuar

 

 

 

Dr. Ferderick Klenner Terapija me vitamin C-e

Pėr pėrforcimin e shpejt tė imunitetit

Kush e njef anglishten mund tė informohet nė kėt web faqe pėr titullin ma lartė: http://www.doctoryourself.com/klennerbio.html

Nė pranver tė vitit 1049 nė Amerikė ėshtė pėrhapur paraliza e fėmijve. Doktor Klenneri me terapin e vet me vitaminė C-e nė afat prej 5 ditve i ka sheruar 60 pacienta deri edhe ata fėmij qė kanė qenė pėrfshi prej gėrqeve. Natyrisht qė kjo terami festuar ose nuk ėshtė marrur seriozisht sepse ishte joprofitabile pėr kompanit farmaceutike.

 

Terapija me citamin C-e e Dr. Frederick Klennerit:

1.    Nė 24 orėt e para duhet me i marrur pėr ēdo 2 orė nga 2 gram vitamin tė pastėr C-e nė formė tė  natrium askorbatit. Nėse lajmrohet diareja(barkqitja) vazhdone nė ēdo 4 orė. Barkqitja ėshtė shenjė ekini arritur dozen e cila ėshtė maksimale pėr ju dhe trupi ma nuk e resorbon vitaminen C-e, por ate e gjuan jasht me barkqitje.

2.    Gjat 48 orve i merrni nga 2 gram vitamin C-e nė ēdo 6 orė.

3.    Gjat 48 orve duhet me i marrur nga 2 gram vitamin C-e pėr ēdo 12 orė.


*
Te fėmijet prej 4-12 vjet doza ėshtė dyfish mė e vogėl.

*Fėmijėt prej 4 viteve nuk munden me marrur sasi ma tė madhe tė vitaminės C-e nė mėnyr orale(megoj). Te ata vitamina C-e aplikohet intramuskulare(me injekcion).

*Vitamina C-e nuk guxon me qen Calcium Ascorbat sepse mundet me shkaktuar gur nė veshk, nuk guxon tė jetė asė Thartirė Askorbike sepse kjo ėshtė “Vitamin C-e” e rrejshme dhe e pa vlerė.

*Vitamina C-e duhet tė jetė nė formėn e Natrium Askorbat-it apo(Sodium Askorbat-it).

*Nė kėso rastesh nė uji me tė cilėn e pini vitaminen, jepni pak sok natyror prej limanit apo portokallit nė mėnyrė qė ta nxit apsorbimin e vitaminės C-e.

 

Recepti pėr me bėrė vitaminen C-e orgjinal ose natrium – askorbatin

 

Recepti pėr me bėrė vitaminen C- e orgjinal ose natrium - askorbatin

Natrium – askorbati nuk shitet neper apoteka (pėr sė tepėrmi ėshtė dobibėrs-mu pėr kėt nuk ju shitet klientve nga farmacija), ket mundeni me porosit nė internet (ndodh qė tė ketė nė apoteka bujqėsore).

Natrium Askorbatin mundesh edhe vet me e berė dhe ate shum leht.

Merrni sodė – bikarbone(sod tė bukes) dhe merrni langin e limanit . Merrni liman taze dhe i shtrydhni dhe e bani njė liter lang limani tė pastėr dhe e kulloni mir. Kėtij litri te kulluar e tė pastėr limoni pa u pėrzirė me ujė i shtohen edhe 23 gram sodė-bikarbone(sod e bukės).Sasija duhet tė jet precize-mund ta gjeni nji vag prezize tė kuzhines qė mat me gram e miligram. E bleni ni Tegell-Kavanoz prej gjamit 2 litershe te madhe pa u pėrdorur fare qė nuk i vjen kurfar arome. E qitni sė pari nji liter te paster tė kulluar limani. Menjiher ja qitni 23 gram sod bikarbone dhe e mbyllni shpejt qė mos te derdhet se kur te ja qitni langut tė limonit soden bikarbone gufon si birr dhe mund tė ju derdhet. Kėtė tegell-ose kavanoz mirė e tuni. E leni pak tė mbyllur tegllen deri sa tė qetsohet dhe pasi e qilni kavanozin(tegllen) dhe e lejoni qė tė avullohet(shkuma) apo H2CO3, i cili ėshtė produkt i dorės sė dytė nė reakcion. Ajo ēka jet duhet ta pini lirisht. Kėtu keni me fituar sok tė limonit i cili nuk ėshtė i thart(ka shije tė njalmt pak). Pėr ēdo rast, duhet me e shfrytzuar vitaminen C-e tė fituar nė kėtė mėnyrė. Kushton lir dhe ėshtė vitamina e pastėr C-e nė sasija ma tė mėdha 50-100 gr. Nė ditė. Ose lang limoni - vitamin C-e mund ta pėrdorni nga 200 decilitra(sa nji gotė tė ujit) para dite dhe 200 decilitra pas dite. Pra kjo ėshtė substanc plotsisht natyrore dhe e pa damshme. Ndodh shpejt mund tė ju largohet kanceri pas nji muaji-dy ose ma teper mvaret qfar stadioni qendron kanceri. Po i sigurt largohet kanceri prej trupit kudo qoft. Gjithmon me besim tė plot dhe mrekullija ndodh qė vet do tė bindeni. Mjekve mos ju tregoni se ata nuk besojn.

 

 

Ajo ēka jet duhet ta pini lirisht. Kėtu keni me fituar sok tė limonit i cili nuk ėshtė i thart(shije tė njalmt). Pėr ēdo rast, duhet me e shfrytzuar vitaminen C-e tė fituar nė kėtė mėnyrė nė sasija ma tė mėdha 50-100 gr. Nė ditė. Pra kjo ėshtė substanc plotsisht natyrore dhe e pa damshme.  Kjo metodė ėshtė veqant ndikuese prej sėmundjeve tė mvarshmėrisė dhe narkomanisė, pijeve dehėse si (morfiumi, kodeini, alkoloidet qė mbahen nė opium) dhe gjerat dehse (tė gjitha gjėrat tė fituara me sintezė tė cilat mund tė lidhen dhe tė aktivizohen me lloj lloj me pije dehėse prej receptorve qendrorė dhe anėsorė) si dhe te ilaqet psikmiatrike.
Pėr tu « larguar » plotsisht dhe me kohė tė gjatė nga heroina apo metadonit, duhet nakomanin kuru apo shnosh 30-60 dit m,e  sasi prej 200-400 gr. Nė ditė me Natrium-askorbat (me thartirė tė askorbinit).

 

Te njeriu i shėndoshė- Natrium – askorbati (me thartir tė limonit) nuk ėshtė i domosdoshėm, po te ai i nevojshėm vitamina C-e NATYRORE dhe ate sa ma shum sasiprej 50-100 gr. Nė ditė, ma sė shumti ka kaqa, pastai kivi, portokalli, limoni etj... njashtu si organizmi mos ta ndin nevojėn pėr neurotransmiteret. Organizmi prej vitaminės C-e natyrore i bėn ēdo send ēka ka nevojė, njashtu edhe Natrium Skorbatin. Trupi i njeriut ėshtė laboratori ma i ma i miri dhe ma i pėrsosuri. Pėr fat tė keqė, trupi i jonė nuk mundet me e sintetizuar vitaminen C-e, siq mundet shumica e shtazve, sepse na mungon enzimet e caktuara prej mėlqisė. Pse ėshtė kėshtu, pėrgjigja ėshtė e gjatė. Nė ēdo rast duhet me e marur prej natyrės.

Terapija e pėrshkruar ėshtė shumė efikase sepse e detoksionon (i hjek helmet) tė narkomanit dhe nė tė njejtėn kohė prej rriskės sė pėrparshme i hedh neurotransmiteret artificial tė cilėt kėtu jan gjetur  pė shkak konzumiimin e pijeve dehėse. Organizmi punon  simbas principit tė dhanjės pėrparsij neurtransmiterve  natyror, siq ėshtė thartira e limonit, deri sa ato substancat e damshme i hedh jasht. Kur organizmi i njeriut pastrohet, ndėrprehet edhe nxitja pėr marrjen e supstanca dehėse dhe narkomani veq ėshtė i sheruar.

Me tė gjithė kėtė qė tham jan edhe kėto kėshilla tė mira :

·       Kohen ma tėmadhe qone jasht shtėpisė nė ajr tė pastėr dhe merrni frym thell dhe shfrytzoni ēdo rreze tė diellit.

·       Pini uj bunari apo prej burimeve natyrore si tė keni mundėsij, e jo prej kronit tė qytetit. Testoni qė prej shishes me uj tė blem tė cilėn e pini amos ka fluorid i cili ėshtė pa mas toksik apo i helmueshem.

·       Veqenarisht largojuni ushqimit tė pėrpunuar nė fabrikė (ushqimi nė kutija dhe kesa). Tė gjithė soket e paketuara.

·       Hani sa ma shumė pem ttaze apo te thata, perime dhe fara tė ndryshme.

·       I largohi produkteve tė shtazve.

·       Largohi prej shiqimit tė televizionit (lajmeve, filmave) pėr shkak tė thithjes negative tė hormoneve tė cilat e tharbin gjakun, dhe nė atė mėnyrė e formojnė bazen pėr zhvillimin e mikrobeve.

·       Shfrytzoni ēdo rast qė tė qendroni dath nė tokė nga 15 minuta qė tė shkarkohi prej elektricitetit, tė mbledhur prej kompjuterit, telefonit, televizorit etj... Fleni rreth ores 10-2 tė mengjesit, nė dhomė plotėsisht tė errėt, qė trupi i juaj ta thithė melatoninin, hormoni i cili ėshtė shumė me randėsijė nė mbrojtjen e organizmit prej sėmundjeve.

Terapija pėr sherimin e kancerit


Terapija pėr sherimin e kancerit - nė fushen e traktit digestiv, prej gojės deri te zorra e trash dhe pėr kancerin e lėkurės:

Duhet me e pėrzirė 1-2 lugė tė supės me sod bikarbone me 5-10 gram vitamin C-e (thartin askorbine) nė 4 decilitra me ujė tė destiluar. Don me thanė, njejt si mė lart qė ishte e shkruar te metoda e bėrjes tė Natrium-askorbatit, me atė dallim klu kėtu mund tė pėrdoren tabletat me vitamin C-e (me thartirė askorbike apo me thartirė tė limonit) tė cilėn mundemi me e gjetur nė apotekė. Kėtė pėrzirje duhet me e pirė dy herė nė ditė.

       Pėr kancerin e lėkurės ilaqi bartet nė vendin ku ėshtė qfaqur kanceri. Kėtu kanceri shėndrrohen nė dregzė e cila bjen pėr dy javė.

       Kėto dy substanca sė bashku e pėrbėjnė sodėn-askorbate dhe CO2-shin. Qelizat e kancerit nuk munden me e dalluar vitaminen C-e dhe glykozen sepse gadi janė tė ngjashme, dhe pėr kėtė „mashtrohen“ dhe e marrin vitaminen C-e nė vendė tė glykozės ( e cila ėshtė e domosdoshme pėr ekzistencė, pa te nuk munden, kurse vitamina C-e i shkatrron ato qeliza tė kancerit). Pėr kėtė duhet tė me marrur sa ma pakė sheqer gjat sherimit me tė kancerit. Kur tė gjindet brenda ēelizave kanceroze besohet qė vitamina C-e sillet si prooksidant dhe ajo formon hidrogjenperoksid ( tė cilen e ka molekula e oksigjenirt ma tepėr). Ashtu ėshtė ai hidrogjenperoksidi i cili e mbytė qelizen kanceroze me molekulen shtesė tė oksigjenit.

       Pėr kėso ndikimi tė oksigjenit shiqoni gjithashtu te tema qė do ta pershkruaj te MMS 2-shi.

       Pėr kancerin nė pjesėt tjera tė trupit kjo terapi nuk mundet me ndikuar sepse te ky recept qė dham ka nevojė qė ilaqi direkt tė vendoset nė vendin e sėmurė.

Vėrejtje: Me terapi me natrium askorbat duhet tė merren edhe mineralet tjera dhe vitamina nė formė natyrore dhe ato ma sė mirti ėshtė me i gjetur nė koktelin e uthulles sė mollės dhe mjaltit.

 

 

Nxjerrė prej revistės“Nexus“ nr.10

SKORBUTI KRONIK

MUNGESĖ E VITAMINĖS C-e SI SHKAK I SĖMUNDJEVE TĖ ZEMRĖS


[ Dr.Owen R. Fonorow, MS, MBA© 2005]
owen@vitamincfoundation.org

Vėrejtje: kėtu ka tė bėjė pėr vitaminėn C-e nė formė tė Natrium - Skorbatit

Vrasėsi kryesor nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės- ėshtė gjendja tė cilėn medicina e quan „sėmundja e zemrės“ apo „sėmundja okluzive kardiovaskulare“ – nė realitet ėshtė skorbuti i shkallės sė ulėt. Ky ėshtė fakti tė cilėn medicina moderne me vėshtėrsi pėrkujdeset.

 

Sėmundja e zemrės-Skorbuti kronik

 

Sėmundja e zemrės ėshtė emėr i gabuar. Sėmundja ėshtė e karakterizuar me formim tė dregzave tė cilat ngadal rriten nė muret tė damarve tė gjakut. Ky themel themelor e zvoglon rrjedhen e gjakut nė zemėr dhe nė organe tjera, e cila sjellė deri te angina (grēin e zemrės), pikės nė zemrės dhe pikės nė tru. Thanje e drejtė pėr kėtė proces tė sėmundjes ėshtė „skorbuti kronik“ formė supklinike tė sėmundjes klasike mungesė e vitaminės C-e.

Natyra e vėrtetė e kėsaj sėmundje e ka indentifikuar nė fillim tė viteve 1950-a grupi kanadez nėn udhėheqjen e dr.med.G.C.Willisa. Kėtė zbullim nė fundė tė viteve 1980-ave e ka vėrtetuar shkenctari udhėheqės botror, dr. Linus Pauling (1901 – 1994). Paulingu ua ka tėrhequr botės vėrejtjen me anė tė ligjėratave tė veta me rende tė shkruara dhe me video-matriale, pasi ai vet me bashkpunėtorėt e vetė i kan zbatuar provat e veta tė cilėt e kanė vėrtetuar zbulimin e Wilisovit. Deri nė ditėn e sodit, ato vėrejtje dhe gjera tė vėrtetuara kurrė nukė kanė arritur deri te rrymat kryesore tė medijeve. Aqė mė shumė kardiologet i mėsojnė tė tjerėt dhe ata nė mėnyrė rutine flasin nė mėnyrė praktike qė nuk ekziston kurfarė lidhje nė mesė vitaminės C-e dhe sėmundjės sė zemrės dhe nukė ka kurfarė dobije prej vitaminės C-e nė doza ma tė pa domethanje tė RDA-sė (dozė tė rekomanduar ditore prej 500 mg).

Dr.Linus Pauling ka marrur nga 18 gram vitamin C-e nė ditė dhe ka jetuar me shėndet tė mirė deri nė 93 vjet.

Nė shiqimin shkencorė, nės mjeku apo kush do qoftė tjetėr ka tentuar me ngadalsuar natyrėn e vėrtetė tė sėmundjes kardiovaskulare, duhet me qenė nė gjendje me i bėrė provat  tė cilat e mohojnė hiptezen e Pauling/Wilisavit pėr skorbutin kronik. Kėso prova kurr nuk jan dhanur deri me tash.

Prej paralajmrimeve tė fundit tė Paukinivit kanė kaluar 12 vite. Profesoret e farmakolologjisė Steve Hickey dhe Hilary Roberts nė librin qysh moti tė botuar Askorbatet: The Science of Vitamin C (2004), paradokumentojnė shkakun e pa besueshem qė kurrė nuk jan dhanur rezultatet tė ndonji prove tė pa mvarur me qėllim tė testimit tė hipotezės sė Paulingovit (pėr veqė njėres me njė dozė shumė tė ulėt tė cilin e ka zbatuar bashkpuntori i ngushtė i Paulingovit dr. Matthias Rath).

Ne na ėshtė i njohur vetem njė hlumtim klinik nė njerz e cila ka qenė me kujdes e paramenduar njashtu qė ta testojnė  hipotezen e Paulingovit me doza tė larta. Hulumtimi ėshtė zbatuar nė Mretrinė e Bashkuar nė 200 njerz gjatė periudhės prej 3 viteve (1997-2000) dhe rezultatet i kanė vėrtetuar teorinė dhe terapinė e Paulingovit. Por megjithate, studimet e dr. Kalea Kentonit deri tash nukė ėshtė qfaqur nė revistat medicionale.

A do tė mbijeton industrija gjigante farmaceutike me kėso pasojash, a dot mbijeton apoi  ka me kolabuar nė vitin 2005?

Fundi i tė ndaluarit tė vitaminės C-e ka me zbuluar kufizimin e Codexa Alimentariusa nė dritėn e vėrtetė: si mjet pėr mbajtjen e njė industrije e cila ka pakė arsye pėr ekzistim nė formen e tashme. Publiku po fillon me e parė qė industria ma profitabile nė botė nė realitet ėshtė njė kėshtjellė prej letrave tė lojės. Prodhimet e sajė ma prifitabil nė rastin ma tė mirė janė tė pa vlerė dhe ma sė keqti  shumė tė rrezikshėm. Ilaqet me recept e krijojnė nevojėn pėr ilaqet e tjera.

Mėsheftėsija qė do tėr vjen kokat e industrisė faramaceutike ėshtė qė shėndeti ma i mirė arrihet me marrjen e vitaminės C-e nė doza tė larata dhe ikjes sė ilaqeve helmuese nė recepte sikur prej kėtė tė ju mvarke jeta.


Historija e errėsimit tė madhė

 

700.000 njerėz jan tė cilėt vdesin pėr ēdo vit nė SHBA, ata jenė tė cilėt ndėgjojnė kėshillat tė kardiologut tė tyre. Shoqrija amerikane pėr zemėr (American Heart Association) llogaritė qė 63 milion amerikan jan tė sėmurė prej sėmurjeve kardiovaskulare. Ma shumė se njė milon i nėnshtrohen njė formė operacioni tė zemrės, kurse mbi 15 milion marrin ilaqe pėr zbritjen e kolesterolit nė bazė statine simbas kėshilimit tė mjekut tė vetė. Ėshtė e njohur qė ato ilaqe statike tė popullarizuara zbrazin CoQ10 ( keonzin Q10)  dhe me siguri shkakton lėshuarjen e zemrės (ku zemra nuk funcionon mė).

       Hulumtimet pionire respektivisht nė mesė mungesės sė vitaminės C-e dhe sėmundjes sė zemrės kan filluar vonė nė vitet e 1940-ta dhe jo gjatė pasė vėrtetimit tė strukturės sė vitaminės C-e. Mjekėt kanadez kan vėrtetuar qė me mungesėn e vitaminės C-e shkaktohet sėmundja e njohur me emrin “ateroskleroza”. Ata mjek kan zbuluar qė sėmundja lajmrohet te subjektet shtazarake eksperimentale 100% tė cilėve ju kan ndėrpre vitamina C-e dhe tė cilat vet nuk e sintetizojnė. Ma tutjhe ata pioner kanadez kan treguar se vet vitamina C-e ėshtė e mjaftueshme qė tė tėrhiqet arterioskleroza te shtazėt laboratorike. (G.C.Willis, „The Reversibility of Atherosclerosis“,Canadian Medical Association Journal, fletore.77, 15. shtator 1957. faqe. 106-109). Me kėtė janė bėrė hulumtime tė ndryshme me njerz. Rezultatet edhe pse nuk kanė qenė pėrfundimtar, kanė trguar zvoglimin plaken ateroskloretike te nje e treta e subjektėve njerzor. Duhet me e theksuar kėt ka tė bėjė me hulumtimin e dozave tė vogla prej shumicė prej 1.500 mg nė ditė.

Dija pėr sėmundjen e zemrės nė formė tė skurbatit ju ėshtė vu kapak prej kohės prej kohės kur janė qfaqur artikujt e rregullt tė Willisovit tė qfaqura nė revistėn Canadian Medical Association Journal nė fillimė tė viteve 1950-ta. Pa e sqarueshme, prej viteve 1950-ta deri mė sodė asnjė kapitull i cili kishte me folur pėr shtesėn pėr vitaminėn C-e dhe lidhjes me te me aterosklerozėn nuk ėshtė lajmruar nė ndonjė revist me zė medicionale e cila ėshtė e popullarizuar te mjekėt.

Pasi qė kardiologet mėsojnė qė nuk ka kurfarė lidhje ndėrmjet lavėrdisė sė vitaminės C-e dhe sėmundjės sė zemrės dhe qė sherimi popullor vėrteton ndryshe. Kėso vėrtetimesh bėhen si tė pranueshme pėr shkak qė mungojnė informimet pėr shkakė tė kėso hulumtimeve. Por, siq ėshtė ekspert pėr vitaminė C-e dhe profesor i farmakologjisė dr. Steve Hickey ka theksuar gjatė shkrimit tė e-mailit nė dimėr 2004, secili kardiolog ka muajtur edhe vet me i zbatuarato hulumtime.

“Kohrat ndryshohen dhe profesioni medicional i ka hedhur ato ēka nė vitet e 50-ta nuk i ka shpie provat e nevojshme. Pėr shembull bugjeti vetėm NIH-a (Instituti nacional i shėndetit) ėshtė ma i madhė se 27 miliard dollar, por nė fundė viteve 50-ta askush nuk i ka pėrsėritur  hulumtimet e mė hershme nė lidhje me vitaminėn C-e vitaminom C dhe sėmundjeve tė zemrės, e cila me pare tė ima kishin mundur me i zbatuar gadi ēdo kardiolog”, shkruan dr. Hickey.

“ Si Paulingu dhe tė tjerėt kan promovuar askorbatin si ilaqė pėr sėmundjė tė zemrės, bėn tė pa kuptimt qė ilaqi i mundshėm pėr vrasėsin ma tė madhė nė vendet e zhvilluara (aterosklerozėn) nukė ėshtė mposhtur. Pėr njohsit tė ēfarė do dicipline, kjo llaj e mungeses tėkėtij profesioni kishte me qenė e quditshme. Shkaku ėshtė qė eksperimentet e bėra me shtazė dhe rezultatet tregojnė qė askorbati mbronė prej arteriosklerozės dhe mundet me e sheruar. Ekzistojnė do vėrtetime shtesė nė hulumtime me njerz tė cilat jan nė pėrputhje me kėto interpretime. Pra pse nuk jan bėrė hulumtimet me njerz? Apo, kemi muajtur me pyetur, nėse janė bėrė eksperimenete, a janė reziltatet ju ėshtė vu kapak. Kundėrshtarėt e Paulignovit, si dhe kompanit faraceutike kishin dashur me parė qė hipoteza e Paulingovit ėshtė e diskredituar, ka pėrfunduar dr. Hickey. “Pse askush qfaqur haptas nė lidhje me eksperimenetet?”

 

 

Inqizimi i ligjėratės sė Linus Pauling-ut

Nė ligjeratat prej vitit 1992 tė inqizuara nė video, dr.Linus Pauling ka sqaruar arsyen pse ateroskleroza formohet nė muret e arterjeve nė mungesė tė vitaminės C-e. E ka sqaruar se si forma specifike e kolesterolit nxit plakun, kompenzon shtresat e ulta vitamina C-e, dhe pse ilaqi i tij i shpejt pėr skorbutin kronik pėrmban lizinin e aminothartirės.

(Ata qė njofin anglishten mund tė lexojn nė kėt faqe: www.paulingtherapy.com).

Nuk ka dyshim qė lajmi pėr kėtė ilaq ka qen i mbyllur pėr publik, nė tė kundėrten kishte me qenė qė shumica publikut kishte me ditur dhe i kishin rekomanduar fituesit tė dy fisht dhuraten e Nobelit Linus Pauling-ut. Me miliona njerz pa nevojė vdesin pėr arsye qė zbulimi i Paulingovit nuk po pėrhapet publikisht, i cila ėshtė njejt sikur me errėsuar tė vėrtetėn.

A ėshtė terapija e cila pėrbėhet prej dozave tė larta tė thartirės askorbike dhe aminothartirės ilaq pėr sėmurjen e zemrės? Ėshtė mjerim qė pėrkėtė askush nuk e din!

Paulini dhe bashkėpuntori i tij dr. Matthias Rath e kan bėrė pjesen e vetė tė punės duke bėrė eksperimente dhe duke tentuar qė tė ju lajmroi publikut pėr ato zbulime. Tash ka ardhur rendi te hulumtuesit e tjerė nė shkencėn e bashkėsisė mediconale. Nėse ekziston ndonji farė mundėsije qė doktoret Willis, Pauling dhe Rath qė tė kanė tė drejtė, ėshtė keqėsij shumė e madhe qė mos tė bėhen eksperimentet nė kushtet e drejtėsisė.

 

Pandergjegjshmėrija ma e lartė tė institutit Nacional pėr shėndet

 

 Si duket qė scenėn medicionale e kontrollon industrija farmaceutike. Duke gjykuar pėr ēdo send deri edhe instituti amerikan Nacional pėr shėndet ėshtė nėn kontrollen  e industrisė sė ilaqeve, dhe si duket deri edhe anėtarėt e Kongresit nuk munden me mbizotruar kėtė pengesė. Nė vitet 1997 dhe 2002 pasuria e len me testament pėr vitaminen C-e qeverija ka pru vendim pėr ndarjen e mjeteve financiare pėr studimin e teorisė sė dr. Pauling-ut. Ato vendime jan dhanur vetem formalisht nė Zyren e re pėr medicinė alternative NIH-a.

(Ata qė e njofin anglishten le tė shiqojn nė kėtė faqe : http://vitamincfoundation.org/NCCAMgrant).

Kėrkesat i kemi dhan pėr dy arsye : pasurija e len me testamentka kėrkuar mjete ashtu qė terapinė tė cilkėn e ka preferuar Linus Pauling-u kishte me qen  e ndershme me hulumtuar nė njerėz. Tė gjitha testet e mė parshme kanė qenė bėrė me doza jo tė mjaftueshme tė vogla tė vitaminės C-e. Ato lajmrime pėr kushtenė nė pėrgjithėsij e kan lajmruar pushtetin e Shteteve tė Bashkuara pėr vėrtetimet e Linus Paulingut qė e ka gjetur ilaqin e vėrtetė pėr sėmundje tė zemrės. NIH-n ka qen i lir qė ta paramendojn, me sponzoruar dhe me i bėrė shkenctaret provat e hulumtimet personale simbas zgjedhjes sė vet. Sikur tė ishin bėr aso hulumtime deri mė tash kishin me qen tė pshtuar me miliona jetra dhe me miliona dollar. Pėr fat tėr keqė pėr Amerikanėt, zyra e NIH pėr medicinė alternative i ka refuzuar te dy kėrkesat dhe nuk i kan zbatuar hulumtimet personale.

“Pushteti i Shteteve tė Bashkuara i ka refuzuar te dy kėrkesat, jo pėr ate qė anėtarėt e komisionit kan pas ēfardo marrveshje pėr shkencė apo portokole, por pėr ate  ēka shkenctaret dhe mjekėt tė cilėn pasurin e lan me testament e ka amgazhuar pėr providencė tė hulumtimeve, kan qen persona tė pa “pėrvojė”. Si duket, hulumtuesit tė cilėt i bėjnė huluntimet pėr NIH duhet tė jenė anėtar tė “Klubit”. Publiku duhet tė jet informuar pėr kėso sjellje tė turpshme”, thot Mike Till i vjetri, bashkėkrijues i testamentit pėr vitaminė C-e.


Pėrmbysja me ilaqet statike pėr zbrijen e kolesterolit

 

       Kardiologija ėshtė njė kohė nė rrugė tė shtrembėt. Sepse si rezultat i kėsajė sėmundja e zemrės edhe mė tutje ėshtė shkaktare e vdekjės nė Shtete e Bashkuara tė Amerikės kurse ilaqet statinike pėr zbritjen  kolesterolit janė bėrė ilaqe tė klasit qė shiten ma sė shumti me recept. Nė vitin 2002 ilaqet statine jan shitur me vlerė prej 12,5 miliard dollar, kurse magazina (revistė) Forbes vėrteton qė numrat e fundit pėr shitjen vjetore nė tėrė botėn e ka arritur 26 miliard dollarė, por edhe kėto ilaqe kanė kunderindikacione tė mėdha e domethanse. (Nėse je i interesuar shiqo nė kėtė faqe: http://www.health-fx.net/eBook.pdf). Vitamina C-e me shitje vjetoreprej pėrafėrsisht 180 milion dollar, e ka efektin plotsisht tė njejt pėr zbritjen e kolesterolit si ilaqet statinike tė popullarizuara.

       Me 1985 dy vjet para paraqitjės  sė ilaqeve statinike pėr zbritjen e kolesterolit, shkenctaret tė cilet e kanė hulumtuar enzimet tė cilat i ndihmojnė trupit qė tė formon kolesterol kan ardhur te zbulimet me randėsijė: vitamina C-e me fuqij ndikon kundra kolesterolit. Molekula e vitaminės C-e e inhibron njejt enzimin, reduktaza e HMG CoA tė cilėn e inhibron ilaqet statinike pėr zbritjen e kolesterolit.


Personi i cili i shfrytėzonė mjetet shtėpiake pėr pėrcjelljen e shtresave tė kolesterolit nė gjak siq ėshtė monitori Life Stream®( mund ta blen nė 55.000 vende) lajmrojnė qė rezultati maksimal pėr zbritjen e kolesterolit mundet meqenė e nevojshme 6. 000 deri 10.000 mg vitaminė C-e.



Ilaqet statine bllokojnė formimin e koenzimit Q10

dhe munden me shkatuar lshimin e zemrės,

dhe me kėtė e shkakton nevojėn qė zemra tė transplatohet

 

Strukturen e koenzimes Q10 (CoQ10 apo ubikinona) e ka vėrtetuar shkenctari i Marckovit Karl Fplkers pas zbullimit tė tij me 1957. Janė bėrė bile 35 hulumtime klinike tė cilat e kan vėrtetuar dobijen jashtzakonisht tė madhe prej CoQ10 pėr tė sėmuarit nga zemra, veqanerisht pėr pacientet qė i ka lshuar zemra (shiqo kėtu nė gjuhen angleze: http://www.coq10supplement.com/).

Nė japoni deri nė vitin e kaluar (2009) CoQ10 ka qenė ilaqi pėr zemėr i lejuar vetem me anė tė receptes. Divi-gjiganti Merck gjat hulumtimeve tė veta ka zbuluar pėr uljen e kolesteroles qė ilaqet statinike e bllokojnė krijimin e vlastitigut CoQ10 nė trup. Kėtė bllokim tė sintezės CoQ10 ėshtė efekt serioz i statinit i cili shkakton lodhje, dhimt nė muskuj dhe nė miopatinė skeletore (degjenerimit tė randė tė muskujve). Nė Kanadė pėr reklamat pėr ilaqe duhet me qenė vėrejtja pėr statinin qė zbret CoQ10-shi, por FDA-ja amerikane nuk e kėrkonė kėtė vėrejtje tė rėndėsieshme, duke i lanur mjekėt amerikan nė mosėdije dhe duke i gėnjyrė pacientet e vetė pėr rrezikun qe gjenen nė ilaqe. Merck prej 1990 ka lajmruar shumė patenta nė shtesė tė  statinit CoQ10 pėr tė ju shmangur problemit tė bllokimit tė biosintezes tė CoQ10-shit (patenti amerikan nr.4,933,165). Kjo ēka posedon kėto patente prej 1990-tes ėshtė argument qė anėtarėt tė korporacionit Merkl kanė qenė tė vetėdijshėm qė statinėt shkaktojnė degenerimin e muskujve. (Patentet e Marckovit kurrė nukė kanė qenė tė implementuar, me sigurij pėr ate ēka prodhimi botėrorė CoQ10 ėshtė shumė largė me mungesė pėr mbulesen e nevojave e tė gjithė shfrytzuesve tė ilaqeve statine).

Ėshtė e piklluesheme dhe me tė vėrtetė e trishtueshme shumė ēka dihet qė momentalisht klasa ma e naltė qė shitet e ilaqeve me recept janė- ilaqet statine pėr uljen e kolesterolit – kėta bllokojnė sintezėn e CoQ10-shit, dhe prap te njejtet ilaqe nė mėnyrė rutine mjekėt ua shkruajnė tė sėmurve nga zemra!


 

Amnezija globale kaluese:

                                               Edhe njė qfaqje e dorės sė dytė tė statinit?

 
Ish astronauti i NASA-s dhe kirurg tė fluturakes luftarake Amerikane dr.med. Duane Graveline, beson qė ilaqi statin Lipter e ka shkaktuar amnezinė globale personale (transient global amnesia, TSA) – disfungcionin e tė majturit mend elidhur me ilaqet statine tė cilėn e ka ndi pėrgjat fluturimit. (Nėse ke interesim me ditur mė shumė, shiqo nė kėtė Web faqe:
http://www.spacedoc.net/Statins_flyer.html).

Dr. Graveline beson qė kėto ilaqe tė reja janė shkaktare tė epidemisė sė hershme TGA e cila i ka prekur dhomat pėr ndihmė tė shpejtė, duke u fruguar prej pasojave tė rėnda kur ka tė bėjė me pilotet e kompanive fluturuese tė cilėt marrin statinė, e kan filluar luften e “kryqzatave” personale me qėllim tė edukimit tė punėtorve shėndetsor dhe publikun pėr mundsit e rrezikut prej ilaqeve pėr zbritjen e kolesterolit. E ka shkruar librin, Statin drugs: Side Effects and the Misguided War on Cholesterol (shiqoni nė kolekcionin e webit- Spacedoc.net). Hipoteken pėr vitaminė C-e e ka lajmruar kolekcionin personal me pyetje shqetsuese nė faqen http://www.vitamincfoundation.org/statinalert.

 
                                              Kardioretinometrija vėrteton skorbutin kronik

dhe shermin me vitaminė C-e


Kėtu ėshtė e njofshme qė arterja njerzore dobsohet nė mungesė tė vitaminės C-e dhe sende tė tjera tė domosdoshme. „Arteromet“ apo „plakovet e buta arteriale“ janė emra tė cilat tregojnė formacionin abnormal tė cilat lajmrohen nė arterie. Dr. Pauling dhe bashkėpuntorėt e tyre kanė dhanė teorijė me Willsonin qė aso formacione tė pllaka-ve shėrbejnė pėr me i forcuar arteriejet, pėr kėtė ēka mė sė tepėrmi lajmrohet atje ku tensioni i gjakut ėshtė ma i larti. Arteriet e dobta ndonjiherė pėlcasin, dhe trashjet e copave tė gjakut shkaktojnė sulm nė zemėr apo sulm nė tru (pika nė zemėr ose pika nė tru). Kėtė gjendje ma sė miri kishim mujtur me karakterizuar si skorbut kronik. Ateronet nė arteriet mikroskopike rrejtėzat e syrit kanė qenė tė kjarta dhe tė dukshme pėr okultistėt tė cilit deri shumė heret nukė kanė besuar qė aso prodhimi janė reverzbile.

       Dr. Sidney Bush, oftamolog prej UK-sė, rastėsisht e ka zbuluar qė Ateronet munden tė tėrhiqen te pacientat tė cilve ju rekomandohet qė tė marrin 3.000 deri 10.000 mg vitaminė C-e nė ditė (sasija mvaret prej efektit nė arteriet retinale). Dr.Bush deri te zbulimi i vet ka ardhur duke i studjuar infekcionet e syve te pacientet tė cilėt bartin kontakt lica. E ka testuar vitaminėn C-e si masė preventive kundra kėtyre infekcioneve dhe  pėr shkakė tė rastit fatlum, Dr. Bushi e ka vėrejtur qė Ateronet jan zhdukur ter pacientet tė cilėt kanė marrur vitaminė C-e. Ka lajmruar qė disa pacienta duhet tė marrin deri nė 10.000 mg. nė ditė nė mėnyrė qė ti largojnė disa Aterone.

Dr.Bushi e ka marrur tekniken e re diagnostike tė cilėn e quan kardioretinometria (CardioRetinometry®-shiqo nė venfaqen: http://www.vitamincfoundation.org/bush/more.html).
Ai beson qė kjo metodė diagnostike ke me e revolucionuar kardiologjinė: „Teknika e re diagnostike mundet me e vlersuar rrezikun prej sėmundjeve koronaletė zenrės (CHD) nė temel tė rrjetzave tė ateroneve arteriale universale, pėr tė cilat mė herėt nukė kanė parashikuar qė jan reverzibile.

Mjekėt kanė paraparė, kurse optometriqaret/ oftomologet nuk kan pritur qė vitamina C-e kishte me pasur kėso efekti. Ai efekt ėshtė i zbuluar rastėsisht dhe ėshtė i lidhur me vitaminė C-e tė cilėt personat me kontaktlinse kan pranuar me e marrur. Kėtė ne prei vitit 1999 shpesh e vėrejmė duke e shfrytzuar retinometrinė nė Klinikėn Hull pėr kontakt linse dhe sy. Kėso zbulimi kėrkon evaluacion urgjent“.

       Dr. Bush gjithashtu i ėshtė bashkangjitur idesė qė skorbuti kronik jo vetem qė ekziston, por mundet preciz tė matet. Oftomologet tash munden me lehtėsij me diastikuar kėtė gjendje duke i studjuar arteriet mikroskopike mbrapa syrit para se tė manifestohet pa marr parasysh qfar simptome tė sėmundjes sė zemrės. Duke i faliminderuar Dr. Bushit, sot e dimė qė vitamina C-e mundet shpejt dhe thjesht me e sheruar kėtė gjendje me dozė optimale tė vėrtetuara me kardioretinometri.

„Njerėzit sot janė nė mėnyr tė theksuar dhe nė hutij tė rrezikshme qė askush ma nuk vdes prej skorbutit! Ky hulumtim kishte mundur me vėrtetuar qė prej skorbutit tė gjith vdesmi ma shpejt se sa deri mė sot thuhet“, thot Dr. Bushi. „Damart rreth kornes, tė cilėt oftomologet tė cilet merren me kontaktlincet shpesh studiojn, tregon qė skorbuti koh pas kohe i kap te gjith njerzit, kurse shumicen prej nesh na rrok edhe shumicen e kohės. Kryesisht i pa njohur forma klinike dhe subklinike ma sė mirti mund tė diagnosticohet (dhe sheruar) prej optometrikut me ndihmen e fotografive sekvencore elektrike tė arterieve retinale me sasi shum te ndryshueshme tė vitaminės C-e dhe ndėrkohė me gjėra ushqyese“ ai e ka dalluar. Kardioretinometria qart tregon qė ekziston mardhanja ndėrmjet bartjes sė citaminės C-e dhe „ateromeve“- pllaket qė formohen nė arterije tė cilat e ushqejnė retinen e syrit.

       Dr.Bush ka dhan foto pėr gjendjen para dhe pas zbatimit tė metodės sė tij, rekomandon nevojėn pėr hulumtimet rigoroze: „Ateromet tė arterjeve retinale

jan tė persosur plotsisht dhe tė zavendsueshem dhe tregues tė sėmundjes koronale tė zemrės, dhe kjo ka me mbetur deri sa syt jan tė lidhur me pėrzirjen e mbetur. Kamerat moderne pėr sy dhe mikroskopet me rritje tė madhe dhe foto shum tė pastra nė mėnyr tė dukshme tregojnė ndikimine kolestrerolit, si dhe tretjen e saj nė qarkullim tė gjakut, pasi qė pėrzirja kthehet nė drejtpeshim. Dhe kjo ėshtė e dukshme nė arterije  tė cilat jan shum tė vola qė nuk mund tė shihen me sy normal!

„Deri sa variacionet e pėrditshme nė damar rreth ritinės, relativish ėshtė leht i lexueshem „barometri“ tė skorbutit „kalimtarė“, special kur tė vėrehen nėpėrmesė biomikroskopit me dritėz tė qarė te ekspertet me kontaktlince, askush pėr veqė disa mjekve tė kujdesshėm nė to nuk e ka vu vėmenjdjėn.

„Kapilaret dhe arteriolet rreth kornesė nė sistemin tim mund tė ndahet nė dhjetė shkallė tė skorbutit, duke ju faliminderuar me tė cilin pacientit mund nė mėnyrė precize me i thanė sa vitamin C-e ka marrur. Ma sė shumti nota tė cilat i ka pasur deri mė sot ka qenė 94%. Kur kam filluar me kėtė notim, rreth vitit 1997, i kam hutuar bashkpuntorėt e mij me ate ēka kam muajtur sakt - sakt me e njohur pacientin tė cilėt kanė ngranur pakė apo aspakė perime tė gjerberta. Nderkaqė, varianta subklinike nuk mundet ashtu thjesht me i identifikuar me tė vėrejtur. Nukė munden me u vėrtetuar tė ushqyerit jo tė regullt nė tė kaluaren e afert. Njejt si te ndėrmarrja e rritjes sė sasisė vitamina E nė yndryrat trupore dhe membranat se stacioneve tė trurit, duhet tė kaloi mė shumė se njė muaj ditė qė tė vėrtetohet me siguri ēka ndodhė me kolesterolin nė arterjet retinale.“

Dr.Bush tash ka fakte deri edhe kalcifikuarit pllaku tė „fort“ mund tė prishet gjat dy viteve me bartjen e lartė tė vitaminės C-e. Kėso zhvillim i ngjarjeve paraqet ramje tė fuqishme pėr pushtetin/Codexov „porositur“ regjistrim ditore prej 60 mg dhe 2.000 mg si regjistrim i lejueshem maksimal.

„Porosija e kėtij tregimi ėshtė qė duher rregullisht tė shkohet nė vizita te optonertiēari i pregaditur mirė, i durueshem dhe i aftė pėr kardioretinometri. Kjo ėshtė simbas mendimit tim, pas pes viteve vezhgimit tė shėndetit tė pacientave tė mij, mbrojtja ma e vleshme e kardiovaskularit tė dikujt (sistemit), dhe sigurisht edhe shumė sisteme tjera, me kusht qė ata mos tė jenė nė mesė veti tė izoluar.“


 

Rrugėn pėr vitaminė C-e dhe shumė zbulime

 

Me 1994-shin askush nuk ka ditur qė portokoli i Paulinit me doza tė larta tė vitaminės C-e dhe lizinė me tė vėrtetė ndikon. Kompanija e jonė, Intelisoft Multimedia, Inc., ka fituar tė drejtė pėr videon inqizimin e Paulinovit pėr sėmundjet e zemres dhe ka tentuar me e promovuar (shiqo nė Web fawen: (http://www.paulingtherapy.com/). Nė atė kohė autori nuk ka pasur kurfare intaresa finaciare nė ēfardo prodhimi ushqimor.

Disa vite mė vonė, e kemi kuptuar qė bashkpuntori i afėrmt i Paulinit, Mathhias Rath, si dukek nuk e ka vlersuar deri nė fund ate qka Paulini ka rekomanduar. Pėr kėtė arsye, e kemi marrur mbi vete detyren pėr shpalljen e Paulinovit. Korporimi Tower laboratories ka qenė e pregaditur me paraqitur prodhimin e ri me doza mjaft tė larta tė vitaminės C-e dhe lizines tė cilat kan qen nė harmoni me kėshillat e Paulanovit pėr dozirim (shiqoje faqen e webit: http://www.towerlaboratories.com/).

Qysh prej fillimit, terapija e Paulanovit plotsisht ka sheruar tė pa sherueshem- ēudi mbi ēudirat. Shumė prej kėtyre deshmive jan tė shenuara dhe tė dhanuna nė video tė web kolekcionit PaulingTherapy.com. Megjitha, asnjė prej medijeve tė vjetra nuk ka lajmruar asnjė fjalė pėr kėtė fenomen.

Mbrojtsi i shėndetit, hargjuesin Kevin Trudeau e ka shkruar librin e ri me titull: Natural Cures 'They' Don't Want You To Know About (shiqo nė faqen e webit: http://www.naturalcures.com). Shumicėn e informacioneve nė kėtė libėr jan nė pėrputhje me pėrvojėn gjatė dhjetviteve duke folur pėr terapin e Paulovit kundra sėmundjes sė zenrės.

Trudeau thekson qė, simbas ligjit federal, njerzve pa lejen e pushtetit nuk guxojn tė flasin qė prodhimi i caktuar e sheron ndonji sėmundje. Kevin ėshtė i tėrbuar, por edhe une njashtu po ndi veten. Gadi ēdo person me autoritet qė ka lidhe me sėmundje tė zemrės (pėr veq pacientit) e din apo ka qen i njohtuar qė teorija e Paulinovit ėshtė e pa thyeshme dhe terapija e porositur ndikon shpejt.

Pėrgjegje tė sigurt dhe ndikuese nė formėn mė tė shpesht tė sėmundjes sė zenres – formimit tė pllakave nė arterjet e dobta – ėshtė 6.000 mg deri mė 18.000 mg vitamin C-e nė ditė pėr ti forcuar arterjet. Kurse zbulimi i dr.Paulingut me dhanjen e dozave tė larta tė lizinit – 2.000 mg deri nė 6.000 mg – e zgjidh pllakun qė ekziston. Si duket ky kombinacion te shumica e personave ndikon nė afat prej 10 ditve, me dozė tė pėrshtatshme. Nė pėrgjithėsij qendrimi medicinės tradicionale ndaj kėsaj pyetje ėshtė gabim i drejtuar nė dobij tė vetvetes. Nė vend qė pacientave te ua shkurtoi terapinė e cila kishte me ua shpetuar jetėn deri sa kalojn ne hulumtimet tė « detyrueshmen « (dhe tash per tash ende tė pa paplanifikuar), mjeket me tėr zemren tė sėmuerve duhet me ua rekomanduar terapin e dr. Paulingut deri sa nuk qendrojn faktet qė kjo terapi jo toksike nuk ndikon. E kemi ndegjuar tregimine kardiologve tė cilėt kan qenė jasht vetes prej terbimit pasi qė kan ndegjuar prej burimeve tė sigurta pėr teorin e Paulingut. Kėta sherues nė mėnyrė verbale i kan ēfaqur frustacionet nė gazetat tė ilustruara medicionale tė cilėt nuk i kanė informuar pėr kėto njohurij.

Zgjidhja e formave tjera tė sėmundjeve tė zemrės

-Lėshimi i zemrės

Shum njerz pėrjetojnė pėrmirsim prej lshimit tė zemres pasi qė fillojnė me zbatuar terapin e Paulingut. Nderkaq ka shumė fakte qė shkaku i lėshimit tė zemres te shumica e njerzve ėshtė mungesa e koenzimit Q10. Ajo vitamin e ngjashme me koenzimin i ėshtė e nevojshėm nė stacionet e depove, mitohondrimave, pėr prodhimin e energjisė sė trupit, adenozin trifosfatatin (ATP). Disa vitamina tjera i ėshtė e nevojshme trupit njerzor pėr prodhimin personal CoQ10, po ėshtė e njohur qė njerzit me vite sintetizojnė gjithnji e mė pakė CoQ10. Shum ilaqe me recept, dhe realisht te gjitha ilaqet statine pėr zbritjen e kolesterolit, e bllokojnė krijimin e CoQ10-shin nė trup! Me ket mund me tė drejt tė thuhet qė tė gjitha ilaqet tė cilat ipen shumicėn e tė sėmurve prej zemres, shkaktojnė formen e sėmundjes sė zenrės: lshimin e zemres. Shpeshtėsija e lėshimit tė zemrės trefishohet, kurse ekspertet pėr CoQ10 bejn huluntime tė cilėt ket e rrisin dhe shkruajn doza te larta tė statinit.

I vetmi ilaq i pranuar pėr lshimin e zemres ėshtė transplantimi i zemres. Harroni Vioxx-in, Celabrex-in, Aleve-in etj.: ilaqet staine jan skandal edhe ma i madh.

Shtypja e ngritur e gjakut/hipertensioni

 

Ėshtė normale qė shtypja e gjakut gjat kohės sė stresit (nė situaten kur lufton me dikend apo kur ik prej dikuj) ngrit tensioni pėr njė kohė tė shkurtė. Shtypja e lart e gjakut siguron qė glykoza dhe substancat tjera ushqyese hyn nė stacione qė ta mundesojnė reakcionin nė stres. Njashtu ėshtė jo normal qė tensioni i lart i gjakut qė tė normalizohet kur te kalon ngjarja me stres. Nė pėrgjithėsij mjaket e masin tensionin e gjakut sepse me pak ngushtim tė arterjeve ka ndikim eksponent nė hipertension. Kėso pėrcaktimi tė tensionit tė gjakut konsiderohet indikator(tė dobt) tė pllakut arterial.

Simbas shqyrtimit nė British Medicalin, oftemologet kan dalluar qė pllaku formohet nė rrjetat arteriale mikroskopike para lajmrimit tė tensionit tė lart tė gjakut.

Terapija e Paulinovit ėshtė tretman ndikues pėr hipertension, sie dhe substancat tjera ushqyese si magneziumi, vitamina B6, sie dhe aminothartira e argininit dhe disa afrime ortomolekulare.

Gazetari Bill Sardi i cili shkruan pėr shėndetin beson qė 200 mg vitamin B6 ėshtė i dobishėm ndaj shumė ilaqeve me recept pėr hipertension.



• Arterije tė kalcificiruara (apo arterje tė forta)


 

Shum pacienta i kan arterijet e forta apo tė kalcificiruara. Kėso gjendje shkakton sulmin nė zemėr, pėr arsye se damart e gjakut nuk munden me u zgjaruar nė rastin trashjen e gjakut apo mbylljes sė tyre. Shkaku mė i besueshem i mbledhjes sė kalciumit nė arterjet e zemrės te pacientave ėshtė pėrdorimi i mjeteve pėr rregullimin e gjakut. Kėta ilaqe me recept ose e stimulojnė ose e bllokojnė vitaminen K-a ku ata mjek e shkruajn receptin nė mėnyrė rutinore(pa i ditur efektet negative).

Ekzistojn mbi 200 hulumtime tė Meldinovit tė cilat vėrtetojnė dyshimin ton qė kjo ėshtė e vėrtetė.

Doza e lartė e vitaminės K-a e zvoglon sasin e kalciumit nė indet e buta dhe trajtohen si kurim standard pėr osteoperozen nė Japoni. Vitamina ndikon si hormon dhe ndihmon kalimin e kalciumit prej indeve tė buta nė eshna. Mjeket tė cilėt merren me hulumtime tė kalciumit meritojn nderim tė madh. Detoksifikimi i terapisė sė tyre me EDTA ndihmon shum pacientėve, EDTA-ja nuk do ta sheron vetem sėmundjen e zemrės. Tretmanet me kelatim jan tė dobishem kur i bashkangjitet programi plotsues me vitam C-e.

 


• Sulmi nė zemėr


 

Arterijet tė cilat jan fort tė forcuara me vitamin C-e dhe me lizin ma pak kan mundėsij me pėlsitur. Nėse nuk ka pėlsitje, nuk kan me qen as tė zėna apo kuagulluara. Nėse nuk ka kuagullim, nuk ka me pasur asė sulm tė zemrės tė shkaktuara prej ndėrprerjės tė rrjedhjės sėgjakut nė zemėr.

Hulumtuesit tė arganizatės shėndetsore tė Zvicrės e kanė zbuluar qė sipėrfaqja e ulėt e vitaminės E nė serum 70% ėshtė tregues ma i mirė pėr besim qė mund tė ketė sulm nė zemėr se qė ėshtė tensioni i lart i gjakut apo rritja e kolesterolit.

Gjithashtu K.K.Teo dhe tė tjerėt e kan zbuluar qė injaksioni i mangneziumit menjiher pas sulmit tė zemrės i pshton 55% pacient ata tė cilet pėr ndryshe kishin vdekur(nė hulumtimin me-kontrol-placebo).




• Defekt i lindur i zemrės dhe zemra e damtuar

 


Kemi dokumentuar raste tė jashtzakonshme tė pacientave tė cilėt me zemėr tė damtuar simbas matjes sė EKG-sė jan kthyr nė gjendjen normale.

Hulumtuesit medicional prej harvardit kan zbuluar qė vitamina C-e e vetmja prej 880 tė testuarve tė substancave tė cilat kan shkaktuar regenerimin e stacioneve tė muskujve tė zemrės prej stacioneve bazė. Simbas pėrvojave tona, pėr pėrmirsimin me EKG ėshtė i nevojshem viamina E natyrore e pėrzir me tokoferole(siq ėshtė 2.000 nisit internacionale tė Uniqe-E kompanijės A.C.Grace), sė bashku me doza tė larta me vitamin C-e nė formė tė thartirės askorbine( shiqo nė linkun pėr vitaminėn E nė : www.vitamincfoundation.org/vite.htm). Deri te ai pėrmisim ka ardhur pėr tre muaj.

 

 

• Kardiologjia: Scenarija mė e rrezikshme


 

Pacientet e sėmurė prej zemrės kan tė drejt me qen shum skeptik deri edhe me ju friguar kardiologve tė tyre. Me prijashtim tė flasterit nitroglicerin, nuk ekzistojn ilaqe standarde pėr zemėr apo terapi e cila me tė vėrtetė ndihmon pacientin. (nitroglicerina mundėson trupit qė tė formon oksid azotik i cili i zgjaron arteriet dhe para kohe i zbut dhimbjet te angina. Jo e zakonshme ėshtė ēka FDA-ja shum heret ka refuzuar lajmrimin pėr formė tė re tė flasterit nitroglicerin ; (shiqoni-nė-linkun : http://www.medicalnewstoday.com/medicalnews.php?newsid=18335.). Simbas mendimit tonė tė gjitha terapit nė recept pėr tė cilat ne e dimė e keqėsojnė gjendjen e pacientave ashtu qė e bllokojnė CoQ10-shin apo shkaktojn kalcifikimin e shpejt tė indeve tė buta, duke e rritur besushmerin e kalcifikimit apo duke e rritur shtypje e gjakut. Besimi i pacientėve shfrytzohet. Operimet nė zemėr jan tė pa suksesshme te 40-50 % e pacientave pėr arsye qė pllaku shpejt dhe pėrseri mblidhet(restenoza).

Simbas Diskovery Health Channel, gadi 40% tė pacientave me mushkri artificiale apo tė zemrės pėrjetojn disfungcionin kognitiv. Kjo ėshtė njė nga arsyet pėrēka krytari i mė hershėm Bill Clinton ka qen i nėnshtruar operacionit pėr ndertimin bartsin e zemres(bypass-in) nė « zemrėn qė reh », per gjat kėsaj nuk shfrytzohen mushkri artificiale dhe zemra.

 

Pėrfundimi


Ata qė frigohen restriksionit tė Codexit qė dot vjen shpejt nė lidhje me mosplotsushmėrisė sė ushqimit tash jan tė pregaditur me ju kthy vitaminės C-e dhe randėsisė sė saj pėr sėmundje sė zemrės si tė i zgjanojn sulmet nė direktivat e tyre dhe kufizimet. Pėrkrahsit e Codexit, tė cilėt pohojn qė vendimet e tyre e kan bazėn nė shkencė, zbulojnė qė i ndjeri dr.Linus Paulingu edhe ma tutje ėshtė kundėrshtar i ma tutjeshėm nė luftė pėr pėrkrahjen e bublikut.

Dr.Hickey dhe dr. Roberts e kan ēfaqur kritiken ma tė re tė shkencės e qila qendron mbrapa propzimeve shterore pėr bartjen tė vitaminės C-e. Ata profesor zbullojn gabimet tė pa besueshme tė NIH-s. Shkencart e tjer njohtohen me librin ma tė ri The Ridiculous Dietary Allowance (shiqo linkun: http://www.lulu.com/content/92249) dhe vėrtetojnė analizat e tyre, dhe parashifet qė ndikimi nė bashkėsinė e shkencės ka me qenė i madh.

Puna e dr. Bushit dhe metoda e tij mė e re tė diagnozimit kardioretinometrisė jan jashtzakonisht interesante nė kėtė proces. Tash sė shpejti kanė me i larguar tė gjitha dyshimet nė lidhje me shkaktarin e arteriosklerozės dhe me thjeshtėsinė me tė cilėn ajo mund tė sherohet. Me ndihem e dozimit tė lartė tė vitaminės C-e. Pėr sherim janė tė nevojshme dozat me vitaminė C-e e cila shum shum e tejkalon Codexin tė frymzuar me „arritjės sė kufirit mė tė lartė“. Vioxi dhe faktet e tjera sjelljes kundraligjore FDA-sė e kanė tėrhjekur vemendjen e bublikut. Marketingu i shkatht televiziv siq ėshtė Kevin Trudeau dhe Bill Sardi punojn pėr ndryshimin e fotografisė pėr ilaqet te marra me recept nė sy tė publikut.

Ndėrkaqė a do tė jetė restriksioni i Codexit nė tė dhanunat ushqimoire i lejuar, sė shpejti do tė jetė shum vėshtirė me furnizuar vitamin C-e nė sasi optimale.

Kthehu te: Ballina